Dovydo kova su Galijotu
Ne kiekvienas galėtų (nebijodamas) galynėtis su lokiu. Kai kurių turbūt niekas neįkalbėtų. Prisimenu tokią frazę iš daugelio pamėgto serialo ,,Namelis prerijose“: ,,Mačiau kaimyną Edvardsą, miške kalbinantį lokį“. Viena yra kalbinti cirko mešką, o visai kita – lokį miške. Bet net ir cirko meška yra pavojinga ir gali bet ką iškrėsti, todėl geriau laikytis nuo jos atokiau, nes užtektų vieno letenos grybštelėjimo, kad galva nulėktų nuo pečių.
O kai kada neprognozuojami ne tik lokiai, bet ir kai kurie žmonės. Bet dar pavojingesnės už lokį yra kai kurios tautos. Lokį galima greit sutramdyti – vaistais užmigdyti, bet ką daryti su gerai ginkluota pačiais moderniausiais ginklais tauta, kuri amžių amžiais demonstruoja agresiją – arba prieš kitas tautas, o jei nėra prieš ką, rengia pučus savo šalyje – verčia valdžią, kelia revoliucijas, eksperimentuoja gamtos dėsniais… 1939 metais viena tokia šalis, nebodama tarptautinės opinijos, puolė nedidelę, bet išdidžią tautą, pasipriešinusią atkakliu tikėjimu ir mažais peiliais, kurie ilgainiui agresoriams tapo pralaimėjimo simboliu.
Ką Rusija nepadarė tankais ir automatais anais laikais, dabar toje šalyje daro nešvariais pinigais, tokia pačia morale ir pseudokultūra… Ir tą patį bando daryti kitose šalyse. Blogio jėgos ir joms paklūstantys ir toliau bando įtakoti mūsų gyvenimą. Tie žmonės, kurie pasidavę blogiui, ir už jų stovinčios būtybės, niekada nenurims, bet sieks savo. Vienintelė išeitis – būti budriems! Ir nesileisti į jokius ilgalaikius kontaktus su jais. Nei energetikoje, nei kultūroje. Jokio dominavimo, jokios tolerancijos! Leisk velniui įkalti į sieną vinį tavo bute, tai jis ateis su dvokiančia marška, sakydamas, kad jo vinis – ką noriu, tą ir kabinu! Uždraudus miestų savivaldybėms homoseksualų paradus ir jų vėliavos ištiesimą, lendama tarptautiniais autofurgonais į visuomenę reklamos tikslais – gal olimpiados metu nepastebėti praslys… Nepraslys, neleisim iškrypėlių į gatves, ir tikiuosi – niekada.
Manau, prieš rinkimus reiktų pasiklausti tų, kuriuos rinksime į valdžią, ką jie mano apie homoseksualų paradus, viešnamius ir jų ,,kultūrą“. Tai būtų geras testas kai kurių moralei patikrinti. Gėjų viešnamio klerkams ramybės neduoda, kad krikščioniškoje Lietuvoje jų bjaurastis nepriimama. Tada rengiami užjūrio gėjų žvaigždžių koncertai, uždaros konferencijos ir t. t.
Bet kai to nebepakanka tautai palaužti, griebiamasi ginklų. Agresyvius nusikaltėlius reiktų sodinti į kalėjimą nebandant jų perauklėti, kaip kad buvo daroma nepašventinto ir iškrypusio humanizmo šalyse, bet kad gautų tai, ko nusipelnė.
O kaip patalpinti į kalėjimą su niekuo nesiskaitančią, piktą ir agresyvią šalį, – veikiau, tokios šalies vyriausybę, – amžinai įsižeidusią, nepatenkintą ir pretenzingą? Niekaip. Nebent aptverti tarptautine izoliacijos tvora. Bet jei tos šalies vadovas iš anksto davė kažkuriam dovanų, dar kelis kartus apsikabino, nusišypsojo, kažką padovanojo, kažką prižadėjo…
Rugsėjo 11 –osios įvykiai Niujorke parodė, kad yra tokių, kurie niekada nepasikeis. Ir tai – tiesa. Yra žmonės, yra ir tautos, kurios niekada nesikeis! Yra tautos – ožiai, ir tautos – avys. ,,Mano avys klauso mano balso“ – sakė Jėzus. Biblijoje yra toks Dievo verdiktas tiems, kurie užsispyrę kaip ožiai: ,,Paskui Jis prabils ir į stovinčius kairėje (ožius): Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį…“ (Mt 25, 41).
Štai tokia šalis ir yra Rusija, kurios valdžia niekada, – girdit!? – niekada nepasikeis! Yra biblinės pranašystės, kurios išsipildė iki smulkiausių detalių, pvz., Kristaus gimimas prakartėlėje, tvarte. Apie Rusiją Biblijoje taip pat parašyta.
Štai tokia šalis ir yra Rusija, kurios valdžia niekada, – girdit!? – niekada nepasikeis! Yra biblinės pranašystės, kurios išsipildė iki smulkiausių detalių, pvz., Kristaus gimimas prakartėlėje, tvarte. Apie Rusiją Biblijoje taip pat parašyta.
***
Senajame Testamente yra apie 60 pranašysčių, kurios išsipildė viename žmoguje, Jėzuje Kristuje. Štai viena jų: ,,Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis (ST, Iz 7, 14). Vardas Emanuelis reiškia ,,Dievas su mumis“. Ši pranašystė Šventajame Rašte užrašyta daugiau kaip 700 metų pr. Kr. Apie Viešpatį parašyta, o apie Sai Babą ar Nostradamusą istorinių žinių nerasta…
Kitoje Senojo Testamento pranašystėje – 520 metų pr. Kr. – skelbiama, kad Mesijas bus išduotas už 30 sidabrinių: ,,...Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių“ (ST, Zch 11, 12). O štai žodžiai iš Naujojo Testamento, patvirtinantys tai, kas buvo parašyta daugiau kaip prieš 520 metų: ,,Tie suderėjo su juo (Judu Iskarijotu) trisdešimt sidabrinių“ (Mt 26, 15). Negi ši biblinė pranašystė ne labiau įkvepianti nei Mikaldos?
Pagaliau paskaitykime žydų istoriko Juozapo Flavijaus liudijimą. Šio žmogaus neapkaltinsi meile Kristui, kaip ir daugelio kitų ano laikmečio žydų. Štai ką jis rašo apie Jėzų kaip istorinę asmenybę 90–ais metais po Kristaus savo metraščiuose ,,Antiguitates (XXVIII 3, 3)“: ,,Tuo metu gyveno Jėzus, labai išmintingas žmogus, jei jį iš viso tinka vadinti žmogumi. Jis darė neįtikėtinus stebuklus ir buvo mokytojas tų, kurie priėmė jo mokslą. Taip jis aplink save subūrė daugybę žydų ir pagonių. Mūsų seniūnams jį apkaltinus, Pilotas nuteisė Jėzų mirti ant kryžiaus. Jėzaus mokiniai jo neišsižadėjo, kadangi jis trečią dieną jiems pasirodė gyvas, kaip apie tai ir apie daugybę kitų nuostabių dalykų skelbė Dievo pranašai“.
Taigi ką Dievo pranašai skelbė, tai ir įvyko. Tai, kad Mesijas gims iš mergelės Marijos, taip ir atsitiko. Kad bus nukryžiuotas, mirs ir trečią dieną prisikels – įvyko. Bet taip pat parašyta, kad Rusija puls Izraelį, ir bus žiauriai nubausta.
Teko skaityti vieno seno egiptiečio pasakojimą apie 1948, 1956, 1967 metų arabų karus prieš Izraelį. Jis pasakojo, kad musulmonai daug nusidėjo, nes Egipto prezidentas Naseras pasakė: ,,Tai bus didysis karas, kurio tikslas – Izraelio sunaikinimas!“
Kiek vėliau jis pasakė šiuos žodžius: ,,Atėjo laikas nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus“.
Arabai norėjo sunaikinti visus izraelitus, ne tik kareivius. Sakė, kad senius ir moteris su vaikais suvarys į jūrą ir paskandins. ,,Todėl Alachas (jų dievybė) ir nusisuko nuo mūsų…“ – kalbėjo senasis arabas. Šiuo atveju nesvarbu kas nusisuko, svarbiau, kas nenusisuko ir gynė izraelitus.
Viešpats Jahvė, Izraelio Dievas, gynė savo tautos karius, o ne Alachas. Kaip visa tai įvyko? Tuo metu Izraelyje gyveno apie du su puse milijono žmonių, o arabų šalyse – 110 milijonų. Sinajaus pusiasalyje buvo dislokuotos septynios arabų tankų divizijos ir dar 900 tankų prie Eilato miesto.
,,Rusai pastatė mums raketines bazes. Ir per 100 valandų viskas buvo suniokota, užgrobta arba išvesta iš rikiuotės“ – apie 1956 metų karą pasakojo egiptietis. Ir dar vieną faktą paminėjo senolis: ,,Mes matėme ugnies stulpą, kuris išdygo prieš izraeliečių tankų koloną ir vedė ją aplink minų lauką“. Ar žinot, kas tai per stulpas? Tai vienas Viešpaties angelų, kurių pasirodymai laikų pabaigoje tik dažnės. Saujelė izraelitų nugalėjo žymiai galingesnį ir gausesnį priešą. Dovydas – Galijotą!
,,Dabar dykumoje tyla. Bet ar ilgam? – mąstė sau senasis karys. – Paskutinis karas dar ateityje. Ačiū Alachui (jų dievybė), ne mes kovosime prieš Izraelį, ne arabai, bet tauta, kuri pagal pranašystę ateis iš šiaurės“ – taip baigia savo pasakojimą egiptietis.
Jeigu skaitytojui įdomu, kai Biblija kalba apie šiaurę, tai reiškia į šiaurę nuo Palestinos, o būtent ten šiandien ir yra Rusija.
Senajame Testamente (Ez 38, 14–15) parašyta, kad Izraelis bus užpultas šiaurėje gyvenančios tautos. Ten pat, 38 ir 39 skyriuose parašyta, kad Rusija ima dominuoti. Gogas yra Rusijos kunigaikštis, o Magogas reiškia Rusiją, Rusijos kunigaikščio žemę. Mesekas ir Tubalas yra du pagrindiniai Rusijos miestai, būtent Maskva ir senasis Tobolskas (Ez 38, 1–3).
Šiandien matome, kaip Rusijos sandrauga ima dominuoti… Ar ne nuostabi knyga yra Biblija? Ar ne Dievo įkvėpta?! Juk ši pranašystė parašyta prieš 2500 metų, kai Rusijos valstybės dar nebuvo. O dabar Rusija yra milžiniška šalis, ir nieko nebestebina Rusijos imperinis apetitas, jos vadovų moralė ir diktatoriškumas. Vien ką reiškia mumifikuoto lavono garbinimas tos šalies sostinėje! Ir kas ten guli? Vienas didžiausių žmonijos istorijoje žmogžudžių, Volodia Uljanovas – Leninas. Dar vienas velnio indas, tik, ačiū Dievui, sudužęs…
***
Žmonija vietoj Dievo Žodžio renkasi įvairių filosofijų, religinių labirintų kelią. Net ir įstatymai nuolat keičiami, matyt, pritaikomi masiniam vartojimui. Įžūli mažuma diktuoja moralę ir madą. Pakeitus vardus ir pavadinimus, nuodėmė įteisinama kaip gyvenimo būdas, moralė keičiama amoralumu; ištikimybė vadinama prievarta, o nuodėmė – laisve. Tik ši laisvė labai greit gali nugalėti, nes juk niekas nekovos prieš jos didenybę – ,,Laisvę“. Apie šlykštų viešą apsinuoginimą sakoma – laisvė nudizmui. Ekshibicionizmas lenda į viešumą prisidengdamas kova už gyvūnų teises (į kailį?). Homoseksualizmas maskuojasi kova už romų ir neįgaliųjų teises. Tik ką bendra jie turi tarpusavyje? 
Kitoje Senojo Testamento pranašystėje – 520 metų pr. Kr. – skelbiama, kad Mesijas bus išduotas už 30 sidabrinių: ,,...Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių“ (ST, Zch 11, 12). O štai žodžiai iš Naujojo Testamento, patvirtinantys tai, kas buvo parašyta daugiau kaip prieš 520 metų: ,,Tie suderėjo su juo (Judu Iskarijotu) trisdešimt sidabrinių“ (Mt 26, 15). Negi ši biblinė pranašystė ne labiau įkvepianti nei Mikaldos?
Pagaliau paskaitykime žydų istoriko Juozapo Flavijaus liudijimą. Šio žmogaus neapkaltinsi meile Kristui, kaip ir daugelio kitų ano laikmečio žydų. Štai ką jis rašo apie Jėzų kaip istorinę asmenybę 90–ais metais po Kristaus savo metraščiuose ,,Antiguitates (XXVIII 3, 3)“: ,,Tuo metu gyveno Jėzus, labai išmintingas žmogus, jei jį iš viso tinka vadinti žmogumi. Jis darė neįtikėtinus stebuklus ir buvo mokytojas tų, kurie priėmė jo mokslą. Taip jis aplink save subūrė daugybę žydų ir pagonių. Mūsų seniūnams jį apkaltinus, Pilotas nuteisė Jėzų mirti ant kryžiaus. Jėzaus mokiniai jo neišsižadėjo, kadangi jis trečią dieną jiems pasirodė gyvas, kaip apie tai ir apie daugybę kitų nuostabių dalykų skelbė Dievo pranašai“.
Taigi ką Dievo pranašai skelbė, tai ir įvyko. Tai, kad Mesijas gims iš mergelės Marijos, taip ir atsitiko. Kad bus nukryžiuotas, mirs ir trečią dieną prisikels – įvyko. Bet taip pat parašyta, kad Rusija puls Izraelį, ir bus žiauriai nubausta.
Teko skaityti vieno seno egiptiečio pasakojimą apie 1948, 1956, 1967 metų arabų karus prieš Izraelį. Jis pasakojo, kad musulmonai daug nusidėjo, nes Egipto prezidentas Naseras pasakė: ,,Tai bus didysis karas, kurio tikslas – Izraelio sunaikinimas!“
Kiek vėliau jis pasakė šiuos žodžius: ,,Atėjo laikas nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus“.
Arabai norėjo sunaikinti visus izraelitus, ne tik kareivius. Sakė, kad senius ir moteris su vaikais suvarys į jūrą ir paskandins. ,,Todėl Alachas (jų dievybė) ir nusisuko nuo mūsų…“ – kalbėjo senasis arabas. Šiuo atveju nesvarbu kas nusisuko, svarbiau, kas nenusisuko ir gynė izraelitus.
Viešpats Jahvė, Izraelio Dievas, gynė savo tautos karius, o ne Alachas. Kaip visa tai įvyko? Tuo metu Izraelyje gyveno apie du su puse milijono žmonių, o arabų šalyse – 110 milijonų. Sinajaus pusiasalyje buvo dislokuotos septynios arabų tankų divizijos ir dar 900 tankų prie Eilato miesto.
,,Dabar dykumoje tyla. Bet ar ilgam? – mąstė sau senasis karys. – Paskutinis karas dar ateityje. Ačiū Alachui (jų dievybė), ne mes kovosime prieš Izraelį, ne arabai, bet tauta, kuri pagal pranašystę ateis iš šiaurės“ – taip baigia savo pasakojimą egiptietis.
Jeigu skaitytojui įdomu, kai Biblija kalba apie šiaurę, tai reiškia į šiaurę nuo Palestinos, o būtent ten šiandien ir yra Rusija.
Senajame Testamente (Ez 38, 14–15) parašyta, kad Izraelis bus užpultas šiaurėje gyvenančios tautos. Ten pat, 38 ir 39 skyriuose parašyta, kad Rusija ima dominuoti. Gogas yra Rusijos kunigaikštis, o Magogas reiškia Rusiją, Rusijos kunigaikščio žemę. Mesekas ir Tubalas yra du pagrindiniai Rusijos miestai, būtent Maskva ir senasis Tobolskas (Ez 38, 1–3).
Šiandien matome, kaip Rusijos sandrauga ima dominuoti… Ar ne nuostabi knyga yra Biblija? Ar ne Dievo įkvėpta?! Juk ši pranašystė parašyta prieš 2500 metų, kai Rusijos valstybės dar nebuvo. O dabar Rusija yra milžiniška šalis, ir nieko nebestebina Rusijos imperinis apetitas, jos vadovų moralė ir diktatoriškumas. Vien ką reiškia mumifikuoto lavono garbinimas tos šalies sostinėje! Ir kas ten guli? Vienas didžiausių žmonijos istorijoje žmogžudžių, Volodia Uljanovas – Leninas. Dar vienas velnio indas, tik, ačiū Dievui, sudužęs…
***
Rusijos agresija prieš Gruziją – tai generalinė blogio jėgų repeticija prieš ilgai ir nuosekliai rezgamą suokalbį iš naujo aneksuoti Pabaltijo šalis ir ne tik… Tą patį tvirtina ir Dievą girdintys žmonės. Praeitame tūkstantmetyje Dievo žmonės įspėjo armėnus palikti šalį, ir daugelis jų išvengė baisaus genocido. 1914 metais turkai išžudė apie 2 milijonus armėnų, tai vėliau leido Hitleriui planuoti žydų išnaikinimą.
Niekada ši mūsų kaimynė, Rusija, neatsisakys savo imperinio mąstymo, taip kaip lokys – medaus. Tik kai kurie lokiai ėda dar ir mėsą.
Čia iškyla klausimas – kur link eina pasaulis? Nei Jungtinės Tautos, nei Europos Sąjunga niekuo nepadėjo Gruzijai, tik kartojo tai, ką ir be jų pagalbos teisingai ir ryžtingai pasakė Lietuvos bei kelių kitų šalių prezidentai ir tautos. Ši situacija labai aiškiai parodė, kas yra kas. Užteko vieno konflikto, kad apnuogintų daugelį…
Ir manau, kad pati liaudis turi spręsti, su kuo, kaip ir kada eiti į mišką grybauti. Šventasis Raštas, kuriuo galima pasikliauti, patvirtina, kad amžinasis Dievas tikrai neliks nuošaly, jei tikinti Juo tauta, nors ir maža, nepasiduos, bet maldomis sieks, o morale seks savo Viešpačiu, liks kantri ir Juo tikės. Iš Biblijos žinome, kad Dovydas, nors ir žemo ūgio, nugalėjo Galijotą. Pergalės neaplenkia ir mažų tautų, ir ne tik sporte…
Apie arabų senolį papasakojau ne atsitiktinai, bet norėdamas sustiprinti daugelio tikėjimą. Daug didesnės pajėgos niekuo negalėjo pakenkti Dievo išrinktajai tautai. Mūsų, lietuvių tautos, istorija daug kuo primena Izraelio tautos kelią. Tas pats, beveik pusės tūkstančio metų vergijos etapas ,,Egipte“ – pagonybės labirintuose, Sibiro platybėse. Ta pati netikėjimo, dirbtinio supriešinimo, susiskaldymo era, ir, tikiu, atėjo laikas pažvelgti istorinei tiesai į akis!
Vienybė – tai ne vienodumas. Būrimasis į bendruomenes, sąjungas, sandraugas dėl bendro darbo – sveikintinas noras. Bet kaip visa tai skausmingai pažįstama. Buvo komunizmo kūrimo laikai – viskas bendra, nieko savo, diktatas ir savo nuomonės neturėjimas, ar tokių darinių individui reikia? Pavianai taip pat turi bendruomenes…
Dėl ko vyksta karai? Nuodėmė pagimdo karą, ji – pagrindinė visų karų priežastis. Kol vyksta nusidėjėlio konfliktas su Kūrėju, tikros taikos negali būti nei žmoguje, nei jo santykiuose su kitais. ,,Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose“ (Jok 4, 1). Nuodėmės išeiga – revoliucija. Nuodėmės variacija tikėjimo tema – okultizmas ir ezoterika. Nuodėmės racionalizacija Dievo nustatytai šeimyninio gyvenimo tvarkai – paleistuvystė ir ištvirkimas. Vietoj etikos, vietos Naujojo Testamento pamokų mokyklose – nesibaigiančios prezervatyvų reklamos. Pakaitalai…
Žmonija vietoj Dievo Žodžio renkasi įvairių filosofijų, religinių labirintų kelią. Net ir įstatymai nuolat keičiami, matyt, pritaikomi masiniam vartojimui. Įžūli mažuma diktuoja moralę ir madą. Pakeitus vardus ir pavadinimus, nuodėmė įteisinama kaip gyvenimo būdas, moralė keičiama amoralumu; ištikimybė vadinama prievarta, o nuodėmė – laisve. Tik ši laisvė labai greit gali nugalėti, nes juk niekas nekovos prieš jos didenybę – ,,Laisvę“. Apie šlykštų viešą apsinuoginimą sakoma – laisvė nudizmui. Ekshibicionizmas lenda į viešumą prisidengdamas kova už gyvūnų teises (į kailį?). Homoseksualizmas maskuojasi kova už romų ir neįgaliųjų teises. Tik ką bendra jie turi tarpusavyje? Nekrofilai eksperimentuoja kapinėse, morguose, ir turbūt nebe pirmi metai. Savižudybė vadinama laisvu išėjimu anapus – eutanazija, tik klausimas, kas ten anapus laukia… Paleistuviškai porai valstybė privalo suteikti socialines garantijas, lyg jie būtų susituokę?! Girtuokliai, kurių niekad nemėgo mūsų liaudis ir kurie suklestėjo socializmo laikais vykstant ,,laisviems“ kultūriniams mainams su kaimynais iš Rytų, vadinami ligoniais.
Alkoholizmas ir visokie įvairūs ,,izmai“ bando užlipti ant sprando. Užuot sutramdžius AIDS platintojus, ŽIV nešiotojus, siūlomas saugus guminis seksas, lyg vėžininkui gali padėti purvo vonios.
Gal kas mano, kad Dievas prieš taiką žemėje? Ne, ir dar kartą – ne! Tiek gerų norų ir pastangų rodoma kariniams konfliktams užkirsti, neleisti jiems plisti Žemėje! To siekia kai kurios valstybės, to siekia dauguma religijų ir vis nauji judėjimai Žemėje. Žmonės, kurie jiems vadovauja, tikisi įvairiomis priemonėmis pasiekti tai, kas iš tikro pasiekiama tik einant vienu vieninteliu keliu, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų – atėjęs Jėzus skelbė taiką mums, nes per Jį vieni ir kiti galime prieiti prie Dievo Tėvo… (žr. Ef 2, 17–18).
Jėzaus misija (šioje Žemėje) dvejopa – sutaikymui su Dievu ir sutaikymui priešiškai viens kitam nusiteikusių žmonių, to paties išpažinimo (tikėjimo) religinių grupių ir tautų, nes Tėvui patiko per Jį sutaikyti visa, kas yra Žemėje. Tad geroji žinia visiems, trokštantiems gerovės, visiems geros valios žmonėms, kad ,,Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10, 35).
Šiomis dienomis kaip niekada sustiprėję rasiniai konfliktai, nesantaika ir karai tarp žmonių ir tautų išpažįstančių skirtingas religijas. Artimųjų Rytų konfliktas, Izraelio ir arabų šalių, Rusijos ir Gruzijos karas, tai pragaro jėgų darbas per žmones, kurie nenori ir greičiausiai niekada netaps kitokie. Todėl tebegalioja toks įspėjimas – mes, Žemės gyventojai, esame kare, kurio autorius – piktasis. Vienintelis jo tikslas – pražudyti kuo daugiau sielų ir pasiųsti jas į amžinų kančių vietą – pragarą.
Klausimas, kaip mes visi papuolėme į tokią situaciją? Liberalios teologijos padedamoms piktojo jėgoms pavyko pavogti Bibliją iš tikinčiųjų, kartu ir iš pasaulio. Bet nepaisant to, Šventasis Raštas buvo ir lieka teisingumo ir tiesos matas tarp gyvuliškų žmogaus pomėgių, iškrypusių laidų ir filmų bei įvairios bjaurasties literatūroje ir muzikoje.
Dievo Žodis tebėra gyvenimo duoną ir gyvybę teikiantis vanduo, pilnas poezijos, harmonijos, istorijos, archeologijos, neblėstančio pranašiško įspėjimo su mokymu ir pamokymais, su meile ir liūdesiu dėl žūstančiųjų, su teismu ir svarbiausia – su išteisinimu ir amžino gyvenimo dovana Jį tikintiems.
,,Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6).
Štai kokios yra dvi armijos Žemėje ir visatoje. Viena sudaryta iš sukilusių prieš Dievą žmonių, o kita – sekančių Viešpaties Jėzaus pėdomis.
Vienoje karvedžiai buvo Erodas, Neronas, Judas Iskarijotas, Leninas, Hitleris ir tebėra piktasis.
Kitoje pusėje – Jėzus, Jo motina Marija, mokiniai – Paulius, Jonas, Petras. Pastarasis, priešingai kai kuriems Filipinų šarlatanams, paniekinantiems Kryžių, gerbdamas savo Mokytoją, pasiprašė, kad Jį nukryžiuotų žemyn galva. Šitoje pusėje yra ir motina Teresė, ir gal tavo, skaitytojau, ir mano tėvai…
O kurioje pusėje tu? Apsispręsk, nes dar yra laiko. Ir traukinys, ant kurio užrašyta ,,Malonė ir amžinas gyvenimas“, juda tokiu greičiu, kad galėtum į jį suspėti.
2008 08 25
