Pragmatiškos vedybos
Naujajame
Testamente galima rasti tokius žodžius apie meilę: ,,Meilė
kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir
neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta kas buvo bloga, nesidžiaugia
neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor
13, 4–8).
Ši
vieta Šventajame Rašte dar vadinama himnu nesavanaudiškai meilei.
Ir iš tiesų, ar begali būti gražesnių eilučių nuostabiausiam
jausmui – meilei išreikšti! Manau, su tuo sutiks daugelis. Štai
koks kelrodis yra duotas žmonijai daugiau kaip 2000 metų. Į jį
verta žvilgčioti dieną naktį…
Meilė
yra galingas stimulas ir sudarant įvairius žmogiškus darinius:
santuokas, sąjungas. Dariniai, sudaryti iš prievolės ar baimės,
yra priešingi meilei, ir nors tobula meilė išveja baimę (1 Jn 4,
18), baimių – mirties, senatvės, finansinio kracho, nesėkmingų
vedybų ir kitų – žmogaus gyvenime dar gana daug.
Tad
suprantama, kad kliūčių vienam didžiausių palaiminimų šioje
žemėje – šeimai sukurti ir ją išlaikyti, yra nemažai. Gilioje
senovėje tos kliūtys dar buvo karas, badas, maras.
Gal
dabar padėtis vis dėl to pasikeitė? Žinia, vedant ar tekant –
sudarant santuoką – kaip kraitį gauname ne tik gyvenimo draugą,
bet ir šeimos, kurioje išaugo sutuoktinis, tradicijas, kultūrą,
bendravimo įpročius ir… uošvius. Vienų jie vienokie, kitų –
kitokie. Geresni, blogesni, turtingi ir nelabai… Dėl vienų mes
džiaugiamės, dėl kitų daugiau kenčiame. Sudarius dviejų žmonių
sandorą – santuoką, privalome vienas kitą gerbti, nes be
pagarbos negali būti jokių tarpusavio santykių: tolerancijos,
susikalbėjimo, bet svarbiausia – meilės! Be pagarbos negali būti
statomas joks, net mažiausias tarpusavio supratimo tiltelis.
O
kartais norint iškęsti vedybas su išskaičiavimu, arba kitaip
sakant, paversti pragmatiškas paliaubas vedybiniame gyvenime tikra
ramybe ir taika, reikia iškęsti skausmą ir kančias. O jei ne,
imamasi ryžtingų veiksmų.
Įstojęs
į kokią sąjungą ar organizaciją, – to nori, ar ne – tampi
jos darbų, vertybių ir ideologijos dalininku – kas pilama ant
galvos, nuteka ir ant kūno. Jei tos vertybės neverčia tavęs
keisti lytį ar nuolat kęsti nepamatuotą uošvių kišimąsi į
tavo šeimos reikalus, dar nieko... Bet kada taip atsitinka, tada
kyla sveikas noras pasakyti naujiems ,,tėčiams“ ir ,,mamoms“ –
darykite tvarką savo namuose, o mes patys susitvarkysime!
O
jei uošviai įtakingi, plačiai išsikeroję ar tiesiog pikti
neišmanėliai? Tada ir prasideda! Jie ir toliau bando – ar tai
įsižeidę, ar vedini nesveikų ambicijų – daryti tvarką tavo
namuose. Kaip drįsti mūsų neklausyti ir nevykdyti, ką tau
liepiam?! Kas tu toks – vedei mūsų dukrą, tapai mūsų šeimos
nariu, tai ir vykdyk viską, ką tau prisakom, nes…
Kartais,
tau nesant namuose, jie gali ateiti ir perstumdyti baldus tavo
miegamajame. Na, o jei ir to ne gana ramybei išbalansuoti, imasi
kitokių veiksmų – parašo į kokią instanciją prieš tave
skundą, kad baudei savo neklusnų vaiką, kai šis pabėgo iš
pamokų. Jei ir tai nepadeda, jie sukursto prieš tave, papirkę
dovanomis ir pažadais, tavo žmoną. Vieną dieną ji pasako, kad
jei nedarysi taip ir anaip, neduos tau to ar ano... Ir Pandoros
skrynia atrakinama neribotam laikui. Nei iš šio, nei iš
to.
Štai
dabar tavo namuose priešas, kuris atvirai kariauja prieš tave. O
kartu su jais – ir grupė draugų…
Na,
o jei yra bendras ūkis, pvz., auginate karves, kiaules… Ir tavo
uošviai sukurstė prieš tave aplinkinius, kurie ,,geranoriškai“
nusprendė, kad nuo šiol nebeparduosi nė vieno paršo prieš tai jo
neužregistravęs ir neįvėręs jam į ausį specialaus auskaro,
apie kurį turi žinoti tavo šalies ir šalies, su kuria draugauja
tavo vyriausybė, piliečiai, – net nepaskersi jo! Štai taip,
tokios taisyklės!
Na,
tarkim, dėl paršo tu nusileidi… Bet naujieji tėčiai vis
nerimsta. Uošvis, netyčia supainiojęs paprastą
ir normalią kavinę su paranormalia, ne vieša ,,Men’s Factory“
įstaiga, įgauna keistų polinkių ir bando priversti vyriškąją
šeimos dalį šokti ratelį: ,,O jūs vaikai taip darykit, kaip
senelis daro...“
Jei
ir tai nesuveikia, ačiū Dievui, tautoje dar pakanka sveiko proto
žmonių, tada metamas itin subtilus koziris – vieną dieną žmona
nusprendžia – pasikeisiu lytį, kam man toks vyras, nei milijono,
nei… Ir pareiškia nebenorinti būti moterimi, mat matė, kaip
kažkur dama tapo vyru ir dar prisiteisė krūvą pinigų už tai,
kad jos šalyje nepadarė tam tikrų operacinių manipuliacijų, po
kurių jos fasadas ir ne tik, pradėjo panėšėti į vyro. Bet
gerbiami teisėjai bei užjūrio daktarai pamiršo, ką ten užmiršo,
jie net nenutuokia, kad tos moters nei siela, nei dvasia nepasikeitė
– išorė tik kamufliažas, o jei norit tiesos – apsėdimas tų
jėgų, kurios aprašytos kitame meilės himno autoriaus laiške.
Ir
čia ,,aukos“ kaprizams palaikyti įsijungia visa uošvija,
dar kai kurie prijaučiantys nesveikos orientacijos piliečiai, ir
dabar ne tik kad kiaulės neparduosi, dabar, brolyti, tau reikia
skirtis, nes tu juk nenori žmonos – pusiau vyro pusiau moters, ar
taip?
O
uošviams nė motais! Jiems visai nesvarbu, kad reiks perrašyti
gimimo metrikus ar panašiai – jie palaiko savo dukrelę. Kaip?
Nagi, pradeda rašinėti laiškus į platųjį pasaulį, kaip čia ją
skriaudžia, nesupranta, koks žiaurus vyras ir kokie neteisingi
įstatymai šalyje. Laisvės, laisvės!
***
Gal
dar ne visi žinome, kad tam tikri žmogaus norai nėra vien jo
inspiruoti. Kieno dar, paklausite? Yra būtybės, kurios egzistuoja
ketvirtame – dvasiniame matmenyje, būtent su jomis turi reikalų
egzorcistai, ir ne tik jie. Štai šios būtybės – tikrai ne
ufonautai – ir yra daugelio visuomenėje vykstančių daugiau nei
keistų reiškinių bei katastrofų priežastis. Tad kaip dalijamės
visuomenės problemomis, taip pasidalykime ir žiniomis, kas tą
visuomenę įtakoja!
Brangieji!
Egzistuoja sutemų jėgos, bet šiuo atveju mano noras būtų toks –
jei pripažįstame, kad mūsų perskaitytas himnas meilei yra
neeilinio grožio, kuriam vargiai ar rasime analogų, – žmogus,
parašęs šį himną, yra apaštalas Paulius – tada galim
perskaityti ir jo parašyto laiško ištrauką Mažosios Azijos
Bažnyčioms (Ef 6, 11–12). Šįkart aš jos plačiai nekomentuosiu
– yra krikščioniškas GNC, ,,Marijos radijas“, žurnalai
,,Tapati“, ,,Artuma“, ,,Gyvieji Šaltiniai“, laikraštis
,,Ganytojas“ – ten galima plačiau pasiskaityti apie visas mus
dominančias temas.
Nors
galima ir atskleisti tai, kas žinoma nuo seno, ir pasidalyti tuo,
apie ką Bažnyčia dabar jau kalba atvirai, juolab, kad ne kartą
teko akis į akį susidurti su šitomis jėgomis per egzorcizmo
seansus.
Laiške
yra tokie žodžiai: ,,Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su
<...> tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio
jėgomis…“ (Ef 6, 12). Kaip tvirtino įžymūs karvedžiai,
priešo armijos pažinimas – pusė pergalės!
Dvasinės
blogio jėgos – tai piktosios dvasios, kurių yra daugybė rūšių.
Šios būtybės sukelia žmonėms emocines krizes, blogus įpročius,
lytinius iškrypimus, fizinius skausmus ir įvairias negalias! Šios
būtybės yra kontroliuojamos šėtono (didžiausio Dievo ir žmonių
priešo), ir yra pasiųstos sugriauti žmogaus asmenybę. Šie
demonai kankina, vargina, žeidžia, o kada jiems pasiduodama, jie
gali visiškai užvaldyti asmenybę (apsėsti). Jie neturi savo
fizinių kūnų, todėl ieško kūno, per kurį galėtų išreikšti
save. Pirmenybę jie teikia žmogaus kūnui, bet gali apsigyventi ir
gyvuliuose, ir namuose! Jie sukelia avarijas keliuose – policija, o
taip pat ir ne vienas vairuotojas, gerai žino padidintos rizikos
(avaringumo) zonas įvairiuose keliuose, miestų vietose. Naujoji
Lietuvos turistų ,,Meka“ – Merkinės piramidė – tų pačių
jėgų inspiruota.
Kiek
žmogus pasišovęs daryti blogį, – suprasdamas tai ar ne, tiek
blogis – piktosios dvasios tarpsta jame ir yra žmogžudysčių bei
įvairių nusikaltimų iniciatorės. Todėl labai blogai, kai per
televiziją skaitomi ir sudarinėjami horoskopai, buriama, rodomos
būrėjos ir liaupsinamas jų gyvenimo būdas, kviečiami
ekstrasensai ir net šamanai… Būrimas, astrologinės prognozės –
tai bendravimas su piktosiomis dvasiomis. Štai su kuo kontaktuoja
mūsų TV laidų ,,herojės“, veikiau flirtuoja – su dvasinėmis
blogio jėgomis! Patikėkite, gyvenant blogio apsuptyje toks flirtas
reiškia tikrų tikriausią pražūtį. Neatsivertusiam žmogui tai
gal tik nuotykis, ir jei griūna jo gyvenimas (daug likimų ir
gyvenimų dar grius, jeigu šalyje nebus sustabdyta būrėjų ir
astrologių invazija į mūsų gyvenimą), tai nurašoma likimui.
Bet
atgimę iš naujo, tikintieji Kristumi žino, kad gyvenimas griūna
ne likimo, bet jėgų, stovinčių už tų žmonių, kurie jums
buria, paveikti! Ir alternatyvos čia nėra – flirtas su blogio
jėgomis vadinasi magija, o tai – okultizmo sfera. Tiek juodoji,
tiek baltoji magija – perdažyta juodoji – yra mūsų gyvenimo
spąstai, arba nemokamas sūris pelėkautuose.
Vien
tik pagalvojus darosi bloga, kas būtų, jeigu vestum moterį, kuri
yra paveikta šio viduramžių amato subtilybių…
***
Štai
taip galima tapti ne tik normalios, bet ir amoralios šeimos nariu.
Daug kas įvyksta dėl nežinojimo, bet kai kas įvyksta ir iš
anksto kai kam suplanavus…
Net
biznyje yra galimybė tapti melo bendraautoriumi. Kaip? Pavyzdžiui,
reklamuojant kokį nors gazuotą vandenį tvirtinti, kad jis yra
kalcio panacėja tarp kitų produktų! Nors kompetentingame medikų
leidinyje aiškiai parašyta, kad visi gazuoti gėrimai dėl didelio
angliarūgštės kiekio, kurių pH yra mažesnis nei 3,5, patekę į
organizmą skatina šlapimo išsiskyrimą. Anglies dvideginiu
prisodrinti gėrimai didina organizmo rūgštingumą, dėl kurio
mažėja kūno skysčių kiekis, ir iš mūsų organizmo
išpumpuojamas tas pats kalcis, dėl kurio mums rekomenduojama gerti
tą gazuotą vandenį.
Netekus
daug skysčių, o su juo ir daugybės svarbių mineralų – Ca, Na,
K, Mg – didėja kaulų retėjimo galimybė. Štai ką mums siūlo
reklama! To pasėka – itin populiari mūsuose liga –
osteoporozė. Kaulai retėja, blogai gyja lūžę kaulai.
Yra
melas dėl nežinojimo, o yra ir iš anksto pasvertas ant nematomų
svarstyklių… Niekas šiame pasaulyje nevyksta šiaip sau.
Neutralumo, kurio gal būt kai kas viliasi, šioje Žemėje nėra.
Yra tik dvi jėgos Visatoje – tai Viešpats Jėzus ir Jo bei
žmonijos sielų didžiausias priešas. Kas jis? Paskaitykite to
paties meilės himno autoriaus laiško efeziečiams 6 skyrių, ten
daugiau negu aiškiai aprašytos žmoniją valdančios jėgos.
Už
daugelio žmogaus poelgių stovi kokia nors dvasia, dažnas žingsnis
inspiruotas jėgų – geranoriškų arba pikta trokštančių…
***
Tad
ką toliau daro mūsų jaunasis, kai jo namuose užrakinamos spynos,
kurios turėtų būti atrakintos? Nagi pradeda skyrybų procesą! Bet
,,linksmiausios“ dienos dar priešaky… Nežiūrint visų teisėtų
mūsų herojaus norų, uošviai ir visi, nežinia kuo, kur ir kada
prisiekusieji, net nesiruošia jo atleisti iš vyro ir žento
pareigų.
Kodėl?
Priežastys įvairios: mes tau prieš vedybas davėme daug pinigų ir
įvairiausių dovanų (gal ir ŽIV?), tad malonėk – kompensuok!
Neturi iš ko? Tada sėdėk su mumis vienoje geldoje ir daug
nepurkštauk, nes sukompromituosim tave – turim patirtį!
Arba
kaip ,,Stepančikovo dvaro“ herojus Foma, manipuliuodami savo
neįkainojamu reikalingumu – mylinčiųjų būrelis, į kurį
negali įstoti, o įstojęs, negali išstoti – tai paleidžia iš
savo ,,meilės“ glėbio, tai vėl bando manipuliuodami sugrąžinti
atgal arba pradeda šantažuoti – ką padarei, o dar daugiau tuo,
ko niekada nepadarei! Taip pat baugina – jei reiks, ir žudiką
nusamdysim…
Ką
toliau daro mūsų herojus? Supratęs, kad centralizuota demokratija
yra daugiau negu keistas reiškinys, nusprendžia emigruoti į
kitokio pobūdžio demokratijos šalį, kur moralė – sąvoka
nereliatyvi, t.y. nepainiojama su A. Einšteino reliatyvumo teorija;
kur laisvė nesmaugiama apsivyniojusiomis aplink kaklą bedieviškomis
direktyvomis, lyg gimęs kūdikis bambagysle, dėl kurių daugelis it
suparalyžiuoti, supančioti gėdos, baimės ir įvairių nebūtų
kalčių, negali nei prasiveržti, nei užimti jiems priderančių
pozicijų.
Kur modernusis liberalizmas nėra tiek pažengęs, kad
nebeatskiria moters nuo vyro; kur moralė, ekonomika ir politika
kartu neverda purviname katile; kur yra bausmės už moralinius
nusikaltimus ir kur vaikus auklėja tėvai, o ne atvirkščiai –
ir, jei reikia, beržine ,,koše“. Kur sandraugos ar sąjungos
laisvo pobūdžio rekomendacijos priimamos pagarbos ir savigarbos
atmosferoje, o ne taip, lyg virš galvos kabotų Damoklo kardas; kur
žmogaus gyvybė yra vertinama, ir kur nušovus žmogų, noriai
ieškomi, nedangstomi ir randami nusikaltėliai.
Kur nėra visuotinės
baimės ir gerbiamas žmogus, įstatymai, pasitikėjimas ir tikėjimas
valdžia ir Kūrėju; kur visuomenė netyli, bet, jei reikia, kovoja
už žmogiškąjį orumą; kur neabejojama armijos, tautos kalbos,
šalies ribų būtinumu ir pačių išskirtine teise elgtis su savo
energetika ir šalies resursais taip, kaip patiems atrodo ir reikia;
kur sveikai įvertintas Rytų ,,draugiškumas“ – Tarybų valdžia
plius visos šalies elektrifikacija – ir pagaliau padaromos visiems
laikams išvados iš praeities.
Kur tavo vaikų nemoko TV būrėjos,
astrologės ir prie jų prisiplakę įvairaus plauko šarlatanai. Kur
valdžia bent kiek morali, ir nesilanksto prieš keistų polinkių
ponus iš svetur.
Ir galų gale – kur sąvokos Dievas, Tėvynė ir
Bažnyčia žengia greta. Na… ir kur nedraudžiama laisvai kalbėti
apie įvairius kitus ,,kur“.
Žinoma,
negalima tvirtinti, kad padėtis nesikeis ir jaunasis negrįš bent į
savo šalį, nes… visada išlieka viltis, tikėjimas ir meilė, iš
kurių meilė – pati didžiausia!
2008
08 09
