Kaip atskirti demoniškus pasireiškimus visuomenėje nuo dieviškų
(Ekstrasensai, parapsichologai valstybinėse institucijose?)
Vyksta laida televizijoje – karštos diskusijos, aistros, įtikinėjimai, išsidirbinėjimai. Minimi: Janas Husas, Platonas, Ninelė Kulagina... Kas tas Platonas – šiek tiek žinome. O Ninelė Kulagina? Šarlatanė... Šventoji? Ar ji ir jos talentas, tai tik išpūstas burbulas? Tad kas ji... Pasirodo – ekstrasensė. TV laidoje kalbinami Maskvos ekstrasensai, Lietuvos žyniuoniai ir t. t...
***
Ateizmo laikais žmonės ypač susidomėjo mistika, nes atsivėręs dvasinis vakumas žmonių širdyse reikalavo savo: gamta nemėgsta tuštumos. Ir aišku, kad toks žingeidumas arba dvasinių žinių toškimas atvėrė duris demoniškiems pasireiškimams visuomenėje...
Šiuo metu masinės informacijos priemonės, ypatingai televizija, ypatingai daug kalba apie dvasinius reiškinius ir įvairius metafizinius pasireiškimus mūsų visuomenėje. Kadangi sieliškumas atvėrė duris neregėtiems iki šiol demoniškiems reiškiniams, tik dvasinis, t. y. atgimęs iš naujo (NT, Jono 3–3, 7) per Jėzų Kristų žmogus gali atskirti dieviškus pasireiškimus nuo demoniškų aplinkiniame pasaulyje, na, ir savo asmeniniame gyvenime. Atgimti iš naujo – iš dvasios, tai kertinis atspirties taškas, norint pakeisti visuomenės DNR, teigiamai transformuoti visuomenės ateities matymą, mąstymą ir dorovę, be kurių neįmanomas tolimesnis moralinis ir bent jau minimalus ekonominis šalies augimas.
...Daugelio žmonių neišprusimu pasinaudojo dvasinių nusikaltėlių gildijos atstovai: astrologai, būrėjos, bioenergetikai – virgulininkai, gyduoliai – ekstrasensai, biodiagnostai, chiromantai – delnažyniai ir t. t. Jie masiškai užplūdo miestų sales, televizijos ekranus, demonstruodami savo „išprusimą“ bei brukdami dvasinius nuodus. Jiems mielai talkina televizijos laidų kūrėjai, kad praskaidrintų nykią kai kurių individų būtį prikurdami laidų, kupinų tokio dvasinio konglomerato, nuo kurio mąstančiam žmogui darosi bloga: krikščioniškos vertybės sumišusios vos ne su Vudu apeigom, ir viską vainikuoja satanistiniuose ritualuose naudojama atributika (pvz., Taro kortos), apie kurios paskirtį dažnas laidų kūrėjas ir vartotojas net neįtaria.
Trumpai apie viską... (bendros pastabos)
Okultizmas – tai neturinčių moralės normų žmonių gyvenimo būdas, sava „etika“, ir, pagaliau, vos ne religija, interpretuojanti Dievo Žodį kaip nori ir kaip jai patogu…
Argi tokio pobūdžio laidos gali būti demonstruojamos per televiziją? Arba rytiniai horoskopų skaitymai, ir ne bet kur, o per valstybinę TV?! Tai – valstybiniu mastu įteisintas okultizmas. O dabartinės kai kurių TV laidos, – koks skirtumas tarp jų ir A. Kašpirovskio masinės hipnozės seansų per televiziją? Jo veikla buvo teisingai mūsų dvasininkų įvertinta! Bet tai kas vyksta dabar...
Kiek žmogus pasišovęs daryti blogį, – suprasdamas tai ar ne – tiek blogis (demonai) turi priėjimą prie jo. Dauguma atveju jieyra ir žmogžudysčių bei įvairių nusikaltimų iniciatoriai (veikiau, jų užvaldyti žmonės). Todėl labai blogai, kai per televiziją skaitomi ir sudarinėjami horoskopai, buriama, rodomos būrėjos ir liaupsinamas jų gyvenimo būdas, kviečiami ekstrasensai ir net šamanai…
Būrimas, astrologinės prognozės, mediumų prognozės – tai bendravimas su piktosiomis dvasiomis. Štai su kuo kontaktuoja mūsų TV laidų ,,herojės“, flirtuoja ir t. t. – su dvasinėmis blogio pasaulio jėgomis (žr. Efez 6, 12)! Patikėkite, gyvenant blogio apsuptyje toks flirtas reiškia tikrų tikriausią pražūtį. Neatsivertusiam žmogui tai gal tik nuotykis, ir jei griūna jo gyvenimas – daug likimų ir gyvenimų dar grius, jeigu šalyje nebus sustabdyta būrėjų ir astrologių invazija į daugelio gyvenimus, – tai nurašoma likimui. Bet tai nėra nekalta mistika! Tai — okultizmas!
Truputis praeities...
Septinto dešimtmečio viduryje tikra sensacija tapo režisieriaus Olenderio dokumentinis filmas „10 metų su ekstrasensais“ ir ypač tie jo kadrai, kuriuose buvo nufilmuota Ninelė Kulagina. Vidutinio amžiaus moteris prieina prie stiklinio dangčio. Po juo padėta paprasta degtukų dėžutė. Ekrane stambiu planu rodomas įtemptas Ninelės Kulaginos veidas, paskui link dangčio ištiestos rankos ir, galiausiai, lėtai judanti, nežinomos jėgos varoma degtukų dėžutė. Kas tai... Mistika ar realybė? Atsakysiu. Tai – realybė.
Beveik tuo pat metu Maskvoje buvo atliekamas dar žymesnio ekstrasenso – Džunos Davitašvili fenomeno tyrimas. Bet... Iš vienos pusės mokslininkai įsitikino, kad Ninelės Kulaginos ir Davitašvili telekinezė nėra apgaulė. Taigi apie tą pusę, – kad tai nėra apgaulė – ir pakalbėsim. Priminsiu, kad telekinezė (psichokinezė) reiškia daiktų judinimą per atstūmą ,,proto“ pagalba. Tik klausimas, ar ,,proto'' pagalba judinami daiktai?!
Mokslinė parapsichologija šiuos reiškinius skirsto į dvi sritis: pirmąją sudaro taip vadinamas viršjuslinio suvokimo fenomenas (aiškiaregystė, telepatija ir prekognicija arba ateities spėjimas); antrąją – parakinetiniai efektai (psichokinezė), dematerializacija ir rematerializacija, apporte (perėjimas per materialius objektus: kiaurai sienas ir kt.). Bet mes gerai žinome, kad mokslas, bent jau oficialusis, neigia Dievo buvimą ir pasaulio sukūrimą. Tad mokslas tegu ir lieka mokslu, gi mes žvilgtelsim šiek tiek anapus tikėjimo akimis...
***
„Šitą bylą pilnai kontroliuoja saugumas, saugumas spaudžia ir prokurorus, ir teisėjus, ir todėl tiesa šitoje byloje bent jau artimiausiu metu kol kas neišaiškės“, – vieno laikraščio korespondentei sakė būrėjas iš Šiaurės Lietuvos. Čia kalbama apie Dr. Kedžio bylą. Dar TV laidoje buvo tokia informacija: ekstrasensė – advokatė iš Vilniaus savo laiške Dr. Kedžio artimiesiems pateikė tiek prokurorų, tiek Seimo narių pedofilų pavardes, įvardijo prokurorus, susijusius su Drąsiaus Kedžio mirtimi. Pasak šios ekstrasensės, su Dr. Kedžio nužudymu yra susiję du Generalinės prokuratūros prokurorai ir vienas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Advokatė – ekstrasensė savo laiške taip pat aprašė, kaip atrodo vietovė ir statinys, kuriame prokurorai pedofilai esą prievartauja mažamečius vaikus, nurodė statinio savininko vardą.
Toje pačioje TV laidoje girdėjom, kaip apie vieną ekstrasensę buvo pasakojama, kad lygtai ji nurodė, jog tarp Vilniaus ir Grigiškių, beržynėlyje guli giminių seniai ieškoma mergina. Nušauta ir pakarta. Bet kyla toks klausimas – iš kur ekstrasensė sužinojo, kas gi jai pasakė? Ir apskritai – ar gali kas nors iš nematomo pasaulio ką nors kam nors pasakyti, nes būtent iš ten ekstrasensė sužinojo visą informaciją apie nužudytą merginą.
Ką slepia ekstrasensai, ko mes nežinom? Ir ar jie slepia – iš ko ar kaip sužino informaciją, o gal patys nesupranta, arba tik apsimeta, kad nesupranta... Galų gale – ar galimi ryšiai su anapusiniu pasauliu? Ne vieną dešimtmetį stebint tokius pasireiškimus, – atsakysiu – ryšiai galimi. O TV laidoje dalyvavusi vietinė ragana nedviprasmiškai dar kartą patvirtino, kad egzistuoja ir ,,kiti ryšiai...“
Taigi... Tik su kuo tie ryšiai – ar su Dievu, ar su dvasinėmis padangių blogio jėgomis? Su Dievo angelais ar kritusiais angelais (piktojo demonais)?
...Žiūrovų replikos iš salės (TV laidos metu): ,,Tarybiniais laikais KGB laboratorijose vyko tyrimai... Įrodyta...“ ir panašiai.
Iš tiesų, KGB tyrė ir ištyrė, kad anapusinis pasaulis egzistuoja. Tai visgi, – ar egzistuoja anapusinis pasaulis? Apie tai čia ir pakalbėsim.
Okultinis pasaulis
Pasikliaudamas okultinėmis jėgomis, žmogus šaukiasi kito dievo – šio pasaulio dievaičio, melo tėvo, velnio, kuris naudoja horoskopus, būrimą kortomis, chiromantiją, būrimą arbatos tirščiais, Ouija lenteles, krištolinius rutulius, švytuokles, visas raganavimo formas, užkalbėjimus, spiritistų seansus, ekstrasensinius pojūčius, telepatiją, telekinezę, spiritistų susirinkimus, automatinį rašymą, baldų bilsnojimą, levitaciją, hipnozę, burtų lazdeles ir daug kitų dalykų.
Visa tai vadinasi paprastai – okultizmas. Okultizmas [lot. occultus – slaptas, paslaptingas], tai pasaulėžiūra, teigianti, kad gamtoje slypi paslaptingos antgamtinės jėgos, anapusinis dvasių pasaulis, su kuriuo galima kontaktuoti, t.y. bendrauti su dvasiomis. Nors tai sovietinio žodyno apibrėžimas, bet paradoksas tame, kad taip ir yra – bendravimas su dvasių pasauliu galimas. Iš tikrųjų, tai okultizmas yra pseudo mokslinė doktrina, ir jis nėra mokslas. Be to, savo esme jis yra tikras pragaro kūdikis, smaluotas produktas, kitaip jo nepavadinsi. Taigi – antgamtinis pasaulis iš tiesų egzistuoja, ir Biblija labai aiškiai nurodo jėgas, valdančias mūsų trimatį matomą pasaulį, ( žr. Efeziečiams 6, 12).
Okultiniam pasauliui tarnauja daugybė tamsos tarnų, kurie save tituluoja „metafizikos daktarais“, parapsichologais ir t.t. Yra didelis skirtumas tarp okultiškai suprantomos parapsichologijos ir universitetinės parapsichologijos, bandančios moksliniais metodais tirti paranormalius, antgamtinius reiškinius.
Garsus rusų akademikas A. Akimovas (beje, netikintis) rašo: “Egzistuoja dvi gamtos pažinimo kryptys. Vienos iš jų laikosi Vakarų mokslas, ji pagrįsta žiniomis, gaunamomis iš tos metodologinės bazės, kuri vakarams yra įprasta: eksperimentai, įrodymai, ir taip toliau. Kitos krypties laikosi Rytai, ji pagrįsta žiniomis, gaunamomis iš šalies, ezoteriniu keliu, meditacijos būsenoje. Einant ezoteriniu keliu žinių susirasti nereikia, jos žmogui duodamos“.
Nors akademikas – neatgimęs iš naujo žmogus, bet ir tai supranta, kad kanalas, kuriuo ateina ezoterinės žinios, yra iš anapusinio pasaulio. Tad ar mums vis dar reikia įrodymų, kad dvasiniame pasaulyje žaidimams nėra vietos?!
Anapusinio pasaulio buvimą įrodo dar vieno ruso, buvusio KGB pulkininko, P. Vesiolovo stebėjimai. Pasirodo, kad ši organizacija (būdama demoniška savo prigimtimi iš esmės), tyrinėjo anapusinio pasaulio reiškinius, tame tarpe ir demonų egzistavimą, bei jų pasireiškimus visuomenėje.
Iš profesijos geologas, tyrinėdamas žemės gelmes, jis priėjo išvadą, kad ,,daugelio žemės gelmėse vykstančių reiškinių neįmanoma paaiškinti materialistinėmis kategorijomis. Požeminis (pagal P. V.), „žemasis“ pasaulis pilnas gyvybės. Ten verda aistros, rimtos dramos, kunkuliuoja energija...“
O štai kito rusų mokslininko, akademiko Michailo Šabotnikovo, 1950–1960 metais tyrusio žemės gelmes, liudijimas. Jis pasakoja, kad kai jie prisikasė iki 12 km gylio, išgirdo keistus garsus, o po to iš vidaus išskrido būtybė ir vėl dingo angoje. Tai vyko Kurilų salose. Susitikimas su anapusinio pasaulio būtybe neliko be pėdsakų – akademikas akimirksniu pražilo… Savaime suprantama, gręžimai buvo nutraukti!
Netikintis, nepažįstantis Dievo žmogus (P. Vesiolovas), išmoko suvokti satanizmo subtilybes, aptikti šėtoniškų jėgų pėdsakus ir stebėti velnio išdaigas. Galu gale jam buvo pasiūlytas darbas KGB kuriamoje laboratorijoje. Ten buvo grupės, kurios užsiiminėjo žmogaus ypatingų galių panaudojimu – telepatija, telekineze, ekstrasensorika ir panašiai.
P. Vesiolovo grupė užsiiminėjo okultizmo, demonologijos, magijos reikalais. Štai kai kurios jo mintys, kurios, manau, bus įdomios ir skaitytojui. P. Vesiolovas teigia, kad „anapusinis pasaulis perpildytas kaip ir žemiškasis. Ano pasaulio gyventojai kartais mėgina pabendrauti su žmonėmis… Galima išmokti pajungti demonus savo valiai, vienus panaudoti, siekiant kam nors padėti (tam, kad po to turėti auką savo gniaužtuose – aut. pastaba), kitus – kam nors pakenkti… “ (ką ir daro, veikiau su kuo bendrauja kai kurių TV laidų herojai – ekstrasensai, aiškiaregiai, numerologai, tarologai, būrėjos, raganos ir įvairaus plauko atsrologės).
Manau, daugiau nebereikia jokių įrodymų apie baltosios ir juodosios magijos ištakas. Jei taip mąsto neatgimęs iš naujo (Jono 3, 7) bedievis žmogus, tai ką kalbėti apie kai kuriuos, besivadinančiais krikščionimis... Juk ne paslaptis, kad kai kurie tebeeina pasiburti, t. y. sužinoti apie savo ir savo artimųjų ateitį.
Ar gali mirusieji kalbėtis su gyvaisiais?
Tokios Šventojo Rašto vietos, kaip ši, kur parašyta, kad ,,tarnaujančios dvasios (Dievo angelai), išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą (išganymą)“ (Hebrajams 1, 14), kartais interpretuojamos taip, kaip kas nori ir kaip kam patogu... Liberalioji teologija, na ir ekstrasensų gildijos nariai, savaip išanalizavo kai kurias Šventojo Rašto vietas ir tebeanalizuoja. Jie aiškina, kad ,,tarnaujančios dvasios“ (Dievo angelai), tai mirusių vėlės – sielos. Jie visai nepaiso, ką Šventasis Raštas sako apie dangiškųjų angelų egzistavimą ir jų ryšį su žmogaus likimu, istorija, jo gyvenimu iki mirties.
Mokymas apie tai, kad mirusieji grįžta tarnauti gyviesiems, sudarė sąlygas atsirasti šiuolaikiniam spiritizmui. Jeigu mirusiems būtų leidžiama grįžti į žemę, prieš tai prisipildžius įvairių žinių apie ateitį, praeitį, tai nebūtų ir šios Rašto vietos: ,,Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite...“ (Kunigų 19, 31). Kai žmonės patiki, kad mirusieji iš tikrųjų grįžta bendrauti su jais, šėtonas priverčia, kad jo dvasios – demonai, apsimestų tais mirusiaisiais, kurie kartais pasirodo sapnuose, ir imituotų jų balsus. Kartais iš tokių ,,lankytojų“, apsimetančių, jog jie esantys iš dvasių pasaulio, žmonės gali išgirsti įspėjimą, kuris po to pasitvirtina. Šitaip įgiję pasitikėjimą, jie pateikia mokymus, kurie pakerta tikėjimą Šventuoju Raštu.
Dėdamiesi, jog siekia savo artimiesiems Žemėje gero, tuo skatina žmones daryti pačias pavojingiausias klaidas, tokias, kaip, pavyzdžiui, sunkiu gyvenimo momentu nusižudyti ir t. t. O kartais galėdami išpranašauti ateities įvykius, nes žinodami Dievo pažadus žmonijai ar konkrečiam asmeniui, jie suteikia savo pareiškimams patikimumo įspūdį. Galų gale piktosios dvasios (demonai) būna įvairiuose susirinkimuose bei pasitarimuose įvairiose žemės vietose, todėl jos daug žino apie bet kurio žmogaus veiklą, ir dažnai – apie jo likimą. Be to, giminės dvasios keliauja iš kartos į kartą nešdamos savotišką tos šeimos – giminės dvasinį kraitį: ligas, skurdą, skyrybas, nelaimingus atsitikimus bei begalę įvairių kitų negandų.
Demonų valdomi žmonės naudoja spiritizmą, kaip medžiotojai masalą gyvūnams įvilioti į savo spąstus, o piktosios dvasios skatina įvairias spiritizmo formas ir atmainas, kad galėtų kontroliuoti žmones, taip atitraukdami jų sielas nuo išgelbėjimo ir nuo Dievo. Tam pasitelkiama aibė priemonių, lyg ir padedančių žmogui sužinoti ateitį; kaip elgtis ar panašiai: kerai, apžavai, mediumų apklausinėjimas, horoskopai, astrologija ir daugelis kitų. Trumpai sakant, lyg ir geranoriški ketinimai, bet...
Nota bene: piktosios dvasios gali sakyti tiesą, bet tik tam, kad įgytų žmonių pasitikėjimą. Atminkim, kad daugelis tų, kurie besąlygiškai patiki ta tiesa ar jų gyvenime pasitvirtinusiais faktais, yra tiesioginėje piktųjų dvasių įtakoje, kurių vienintelis tikslas – toliau manipuliuoti tų žmonių gyvenimais iki galutinio sielų užvaldymo ir tų žmonių pražudymo. Taip ištisos kartos patenka į didžiausią prakeikimą, kuris tęsiasi metų metais, dešimtmečiais ar šimtmečiais. Toks likimas ir tų tautų, kurios ignoruoja Šventojo Rašto mokslą. Juk dažnas rėkte rėkia, kad nėra jokių velnių, o po minutės keliauja pas kokią būrėją ar astrologę, kad gautų žinių apie savo ar savo šeimos narių ateitį. Dvasinio pasaulio atstovai turi tokią atmintį, kuriai joks žemiškasis kompiuteris neprilygsta.
Biblija skelbia, kad ,,vyras ar moteris, kurie užsiima mirusiųjų dvasių iššaukimu ir žyniavimu, turi mirti...“ (Kunigų 20, 27). Piktosios dvasios neigia Kristaus dieviškumą ir netgi patį Kūrėją stato ant vieno laiptelio (su jų vyresniuoju – piktuoju). Ir taip prisidengęs nauja kauke (spiritizmo ir aiškiaregystės, hipnozės ir astrologijos, NEW AGE ar ,,Scientology“ judėjimu, Mefistofelio vardu ar sielos dualizmu, piktų ir dvasiškai aklų žmonių pavidalu) didysis maištininkas ir apgavikas (šėtonas) tęsia kovą prieš Dievą, pradėtą Danguje, ir vykstančią Žemėje ne vieną tūkstantį metų. Apie tai ir pasakoja Biblija, tik ne taip, kaip norėtų evoliucionistai bei Lietuvoje pasirodę nauji istorijos apaštalai, ,,bedieviai“ istorikai, užvaldyti piktųjų dvasių jiems primestų apreiškimų apie šalies istoriją, jos valdovus bei įvairių ženklų kilmę: ,,Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniaisiais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams“ (1 Timotiejui 4, 1 ). Ką dabar ir stebime...
***
Daugelis stengiasi įrodyti, kad spiritizmo reiškiniai yra ne kas kita, o tik mediumo apsukrumas ir jo rankų miklumas. Nors tiesa ir tai, kad gudrybės yra pakišamos kaip tikri atsitikimai, kuriuose veikia antgamtinės jėgos. Pavyzdžiui, stebuklingas beldimas, nuo kurio prasidėjo šiuolaikinis spiritizmas, buvo ne žmogaus gudrybės ar apgavystės, bet tiesioginis piktųjų dvasių darbas, kaip viena sėkmingiausių sielą pražudančių apgaulių. Daugelis, kurie tiki, kad spiritizmas – susisiekimas su ,,mirusiaisiais“, kaip pavyzdžiui, ,,Dr. Kedžio dvasia“ ar panašiai, atneš jiems žinojimą ar aiškumą, turėtų suprasti, kad bet koks žinių gavimas įvairiais ir abejotinais (Dievo smerkiamais) kanalais yra uždraustas ne todėl, kad Dievas taip panorėjo, bet todėl, kad šėtonas yra perėmęs šios planetos, vardu Žemė, administratoriaus galias, kurias jam netiesiogiai perdavė pirmasis žmogus Adomas, todėl jam ir pavaldžios daugelis struktūrų šiame pasaulyje, pradedant žiniasklaida ir baigiant bankais. Viešpats žino, kad mūsų įsipainiojimas į okultizmą nuves į amžinąją pražūtį. Štai dar nuo kokių vienų pavojingų spąstų Jis saugo žmoniją!
Mes ne vieni... (Glorijos Polo liudijimo fragmentai) 
,,Kaip nuostabu yra dalintis su jumis dovana, – rašo Glorija Polo – kurią Viešpats man suteikė daugiau kaip prieš 10 metų, kai dar lankiau Kolumbijos Nacionalinį Universitetą Bogotoje. Tuo metu buvau paskutiniame kurse, kartu su savo sūnėnu, kuris taip pat buvo stomatologas. Mano vyras buvo su mumis tą dieną. Penktadienio popietę turėjome pasiimti knygas iš Stomatologijos Mokyklos. Tuo metu labai smarkiai lijo ir mes su sūnėnu slėpėmės po nedideliu lietsargiu. Mano vyras vilkėjo neperšlampantį lietpaltį ir prie Pagrindinės Bibliotekos prisiartino nuo sienos pusės. Tuo tarpu mes su sūnėnu šokinėdami per balas bėgom pro medžius. Tuo metu kai kaip tik ruošėmės šokti per didelę balą, mus nutrenkė žaibas. Abu smarkiai apdegėm. Mano sūnėnas mirė vietoje. Mano atveju žaibas perėjo tokiu būdu, kad siaubingai apdegino ne tik viduje, bet ir išorėje. Šis kūnas, kurį matote, yra atstatytas per mūsų Viešpaties malonę. Žaibas sudegino mane, paliko be krūtų, praktiškai sunaikino audinius ir šonkaulius. Pilvas, kojos, kepenys, inkstai, plaučiai – viskas buvo apdegę...“
Pasaulio mados mėtė Gloriją Polo kaip šapelį vėjas. Kartą, kai buvo jaunesnė, girdėjo kunigą sakant, kad pragaras neegzistuoja, ir demonai – taip pat. Tai buvo vienintelis dalykas, kuris ją dar sulaikė bažnyčioje. Kai man pasakė, kad velnias neegzistuoja, aš pagalvojau, kad mes visi vis tiek eisim į dangų, nepriklausomai nuo to, kas esam ir kaip gyvenam. Tai galutinai atitolino mane nuo Viešpaties...
Glorija Polo pradėjo visiems pasakoti, kad demonai neegzistuoja, kad juos išgalvojo kunigai, kad galėtų manipuliuoti žmonėmis. Susitikusi su bendramoksliais aiškindavo, kad Dievas neegzistuoja ir jog mes visi esam evoliucijos padarinys. ,,Bet toje operacinėje“, kaip ji rašo: ,,mane apėmė tikras siaubas! Mačiau demonus, paliekančius mano kūną ir aš buvau jų taikinys. Tą akimirką pamačiau žmones, pasirodančius iš operacinės sienų. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodė normalūs, tik siaubingos neapykantos perkreiptais veidais. Bet staiga man buvo duotas supratimas, kad esu kiekvienam iš jų skolinga. Suvokiau, kad nuodėmė nėra už dyką, ir kad didžiausias velnio niekšiškumas ir melas yra konstatavimas, kad jis neegzistuoja. Mačiau, kad jie ateina manęs. Negalite įsivaizduoti, kokia buvau išsigandusi. Moksliškas ir intelektualus protas čia padėti negalėjo. Atsispyriau nuo grindų ir bandžiau grįžti į savo kūną, bet jis manęs neįsileido. Norėjau pabėgti ir nė neprisimenu, kaip išėjau per operacinės sieną tikėdamasi rasti saugią slėptuvę koridoriuje, bet vietoj to tik pakilau į orą...“
Toliau piešiami pragaro vaizdai... Kadangi pats mačiau iš tolo, kaip atrodo Liuciferio ,,parapija“, tai net neabejoju, kad šie Glorijos Polo pasakojami vaizdai iš jo virtuvės... Cituoju toliau: ,,Patekau (Glorija Polo) į kažkokius tunelius, vedančius žemyn. Iš pradžių juose buvo šviesa ir jie atrodė kaip medaus koriai. Juose buvo daug žmonių. Bet kuo toliau leidausi, tuo buvo tamsiau ir galiausiai ėmiau judėti visiškoje tamsoje. Tos tamsos nėra net su kuo palyginti. Tamsiausia tamsa žemėje čia būtų kaip vidurdienio saulė. Ši tamsa kupina skausmo, siaubo, gėdos. Ir labai smirdi. Lioviausi leistis tais tuneliais ir nusileidau ant kažkokios plokštumos. Anksčiau sakiau, kad turiu geležinę valią, kad galiu viską pakelti. Bet tai neturėjo jokios reikšmės dabar, nes aš norėjau kilti į viršų ir negalėjau. Tuo momentu pamačiau grindyse atsiveriančius milžiniškus nasrus ir pajutau siaubingą tuštumą savyje, bedugnę prarają. Pats baisiausias dalykas toje skylėje buvo tai, kad negalėjau pajusti nė lašelio Dievo meilės, nė kruopelytės vilties. Ir ta skylė ėmė mane traukti į vidų, labai išsigandau.
...Aš žinojau, jeigu ten pateksiu – mano siela neišsigelbės. Ir to siaubo metu, kai buvau traukiama į tą skylę, pajutau, kad kažkas mane pagavo už kojų ir traukia viršun. Tai buvo labai skausmingas momentas. Mano ateizmas išnyko. Ėmiau šauktis ten esančių sielų gelbėti mane. Šaukdama suvokiau, kad tūkstančiai tūkstančių ten esančių žmonių – jaunimas. Su skausmu išgirdau dantų griežimą, siaubingus riksmus ir dejones, kurie sukrėtė mane iki sielos gelmių. Prireikė daugybės metų, kad priprasčiau, nes apsiverkdavau kaskart prisiminusi jų skausmą. Suvokiau, kad tai yra siaubų kupina vieta, kurion patenka vilties netekę savižudžiai. Bet baisiausias ten Dievo nebuvimas. Dievo ten visiškai neįmanoma pajusti.“
*** 
Informacija apmąstymui
Daugelis tų, kurie tiki, kad spiritizmas (žinios, kurias kalba ekstrasensai, mediumai – spiritistai ir aiškiaregiai – okultizmo apologetai) – tik žmogaus gudrybės arba jų pačių antgamtiniai sugebėjimai, niekaip nesusiję su jokiomis dvasiomis, bus įvilioti į pinkles.
Todėl susidūrę akis į akį su reiškiniais, kurių negalės paaiškinti niekaip kitaip, o tik kaip antgamtinių jėgų veikimą, jie apsigaus, palaikę tai Dievo jėgos veikimu.
Pridursiu, kad okultinio pasaulio ,,specialistų“ įtraukimas į bet kokių valstybinių – ar tai policija, VSD, STT, prokuratūra ar medicina – institucijų veiklą, būtų tų struktūrų okultavimas arba valstybinių pamatų griovimas.
Jei, pavyzdžiui, Mykolo Riomerio (Roemerio) universiteto vadovaujantys ir valstybės aparato tarnautojams teisines žinias teikiantys asmenys užsiiminėtų magija, tai vargšė, šiuo atveju, liktų valstybė. Tokia, apgailėtina, padėtis būtų, jei ir kitos valstybinės institucijos okultuotos: teismai, Vyriausybė, Prezidentūra, Seimas ir t. t.
Dar daugiau... Įvairiose jėgos ir teisinėse struktūrose ne pirmą dieną kai kurie veikėjų turi pogrindines ,,koplytėles“, jei taip galima būtų pavadinti tas vietas, kuriose atliekami satanistiniai – stabmeldiški ritualai... O kokia galima šalies ateitis, – jei valdantieji (Seimo, Prezidentūros, įvairių ministerijų atstovai) eina pas būrėjas, astrologes ir kitus ,,tamsiojo pasaulio“ atstovus (nes tai yra ta pati magija, už kurių stovi tamsos kunigaikštis ir jo angelai), nereikia nė spėlioti, – pakanka Rasputino pavyzdžio. Jo veiklos padarinius Rusija srebia iki šiol...
Jei prezidento ar kitų aukščiausių valdžios struktūrų vadovai bei jų patarėjai yra homoseksualistai ar juos palaikantys, tuomet dvasinė nešvara apgaubia šalį. Jei šalies aukščiausiųjų valdininkų patarėjai yra astrologai ir būrėjos, ar užimantys aukščiausius valdžios postus užsiiminėja okultinėmis praktikomis, tai turime importuotą kultūrinių mainų su Rytų draugiška valstybe – Rasputino Rusijos – rezultatą, kurį dabar ir stebime...
O jei patarėjais būtų Dievo žmonės, t. y. tikintys visatos Viešpačiu Kristumi ir Juo sekantys, šalis laisvėtų ir valytusi nuo tamsos jėgų visose sferose: ekonomikoje, moralėje, švietimo sistemoje, teisėsaugoje, jėgos struktūrose, taip pat keistusi ir kasdienis šeimų gyvenimas bei visos tautos likimas. Todėl šalia valstybės vyrų ir moterų turi būti ne ezoterijos ir okultizmo žyniai, bet kupini Šventosios Dvasios Dievo žmonės!
Vienintele atrama, padėsiančia išstovėti šiame melo ir apgaulės pasaulyje šiomis ir ateinančiomis dienomis, yra ir bus Kristaus Dvasia širdyse bei Šventosios Dvasios krikštas. Krikštas Šventaja Dvasia aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų antrame skyriuje: ,,Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“ (Apaštalų darbai 2, 4). Arba Luko evangelijoje: ,,Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“ (Luko 11, 11).
Krikštas Šventają Dvasia, tai bene vienintelis ginklas, padėsiantis daugeliui atremti tamsos jėgų atakas, išstovėti ir atskirti Tiesą nuo melo, kuriuos skiria tik labai plona, kaip siūlas, riba, kurią užčiuopti taip sudėtinga, kaip atskirti tikrą pinigą nuo plagiato. Tai lyg apčiuopti vandens ženklus ant piniginio banknoto ryto aušroje ar vakaro prieblandoje – tik įgudusi akis gali atskirti tikrą pinigą nuo netikro... Šiuo atveju – klaidžiamokslius nuo Kristaus mokslo.
Kasdieniame gyvenime taip pat turime būti apdairūs – mes negalime eiti prie kiekvieno pasitaikiusio žmogaus ir atverti jam savo gyvenimo paslapčių. Už žmogaus gali stovėti dvasia... Todėl tie, kurie kalba apie Kristų, apie tavo sielos išgelbėjimą, tie verti, kad su jais kalbėtume. Bet ir čia yra išimtys... Kiekvienas brandus krikščionis jums pasakys, kad vieninteliu vadovu, kuriuo galime iki galo pasitikėti, gali būti tik Tas, kurį Tėvas atsiuntė vietoj Kristaus.
Kas toks? Guodėjas, Užtarėjas (Advokatas, gr. parakletos) bei nepakartojamas tikinčiųjų Draugas – Viešpats Šventoji Dvasia. Tie, kurie šiais paskutiniaisiais laikais neturės Šventosios Dvasios liudijimo savo širdyse, pergyvens įvairius sunkumus asmeniniuose, savo šeimų gyvenimuose bei likimuose, verslo sferose bei įvairiuose gyvenimo verpetuose, nes kaip ne kartą esu minėjęs – tamsa tamsėja, o šviesa ryškėja. Todėl būtina glaustis prie Kristų tikinčių žmonių, nes tarp jų dažniausiai būna Tiesos Autorius, pati Tiesa. Bet svarbiausia, tai turėti Kristų savo širdyje bei glaudžius santykius su Trečiuoju Trejybės Asmeniu, Šventaja Dvasia...
***
Apie dvasinį įžvalgumą...
Egzistuoja natūralus ir antgamtinis dvasių skirimo būdai. Natūralus melo bei įvairių paklydimo dvasių užvaldytų žmonių identifikavimo būdas arba paprastas bandymas, kuriuo nustatoma klaidinanti dvasia, tai testas žmogui – ar Jėzus Kristus atėjo kūne? ,,Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Iš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia (žmogus), kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjusį, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo. Tokia – iš antikristo, apie kurį girdėjote, kad jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje“ (1 Jono 4–1, 3).
Tai ne paprastas išpažinimas, kad Jėzus atėjo, bet kad Jis atėjo kūne. Na, ir, be abejo, prisikėlė kūne... O Šventoji Dvasia tai patvirtina šiomis Rašto eilutėmis: ,,Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos“ (Jono 1, 14). Jei tai yra pripažįstama, tuomet žmogus nėra veikiamas apgaulės...
Tad kas tai – Dievo dovana ar..?
Daugelis kalbėdami apie įvairius dvasinius pasireiškimus visuomenėje sako, kad kai kurių žmonių sugebėjimai, tai – Dievo dovana. Dvasinis jautrumas iš tiesų egzistuoja, bet jo ištakos nebūtinai dieviškos. Bet dar svarbiau, ką tomis dovanomis žmogus apreiškia, kam jis atiduoda šlovę – Dievui, ar didžiajam plagiatoriui, šėtonui, kurio visa veikla yra vien destruktyvi ir kenkėjiška ir tęsiasi nuo žmonijos egzistavimo pradžios. Šie žmonės (ekstrasensai, spiritistai – mediumai) praleido nepastebėję (veikiau net neskaitę) Šventojo Rašto liudijimus apie šėtono ir jo tarnų daromus stebuklus. Apaštalas Paulius sako (mūsų laikais niekas jau neabejoja, kad Rašte minimi apaštalai gyveno, nes, galų gale, juk tai jie parašė pusę Naujojo Testamento), kad prieš antrąjį Kristaus atėjimą bus panašių šėtoniškosios jėgos pasireiškimų.
Prieš Viešpaties atėjimą ir šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaulės tiems, kurie eina į pražūtį už tai, kad atsisakė (savo noru) mylėti tiesą savo išgelbėjimui (2 Tesalonikiečiams 2–9, 10). Dar daugiau ir stipriau masinių apgaulių bumą pabrėžia kita Šventojo Rašto vieta, kurioje šėtonas ir jo demonai, bei jiems atstovaujantys žmonės suvedžioja žemės gyventojus nuostabiais ženklais, kuriuos jiems leista daryti... (žr. Apreiškimo 13, 14). Čia kalbama ne tik apie apgavystes – žmonės apsigaus stebuklais, kuriuos iš tikrųjų darys, o ne tik apsimes darą, šėtono tarnai. Štai jums ir atsakymas – kieno tai ,,dovana“. Iš vaisių pažinsite juos...
***
Bedievių istorikų, mokslininkų bei tokių pačių politikų ir rezultatas bedieviškas: tai leidimai gėjų paradams, abortų legalizavimas, bedieviško liumpenproletariato surengtos revoliucijos Rusijoje, Prancūzijoje...
Tai ir Markso ,,Kapitalas“, teorijos apie žmogaus lytiškumo galimas modifikacijas, tai ir tarologo (Taro kortos – satanistinių bažnyčių atributas Nr. 1), juodojo mago Leopoldo Malinausko dalyvavimas ,,Bėdų turguje“. Raštas dar kartą įspėja, kad paskutiniaisiais laikais kai kurie pasiduos klaidinančioms dvasioms ir demonų valdomų žmonių mokymams. Įspėju, kad tokia ,,kūrybinė“ simbiozė, kurios tikslas pakelti laidų reitingą, ne vienam laidos dalyviui sukels rimtų problemų, nekalbant jau apie tuos, kurie vien patikėdami tuo, kas ten vyksta, bus paveikti juodųjų magų pražūtingų kerų: ligų, artimųjų netekčių ir t. t.!
...Tai ir spektakliai tokiais pavadinimais, kaip ,,Vaginos monologai“ (kodėl ne ,,žarnyno potyriai“ ar ,,viduriavimo džiaugsmai“). Tai ir leidimas gėjams įsivaikinti; tai okultizmo vedlių: vaivų, palmirų ir kitų nuolatinis dalyvavimas TV laidose ir tų instancijų leidimas okultistams formuoti visuomenės nuomonę.
Tai ir Drąsiaus Kedžio, Vytauto Pociūno neištirtos žūtys; tai ir vargšo Virgilijaus Jonaičio atidavimas į jogos bei transcendentinės meditacijos ,,specialisto“ Gaudento rankas (kaip jūs manot, kam pardavė savo sielą Jonaitis?).
Tai ir tokių mokslininkų, kaip astrofizikos ,,genijaus“ Stepheno Hawkingo pastangos išbraukti Dievą iš Visatos sukūrimo ir jo pareiškimas, kad ,,naujos teorijos parodė, jog Kūrėjas „nėra būtinas“. Stephenui Hawkingui vertėtų susimąstyti, ar Dievas jo paties neišbraukė iš savo sąrašo, kaip pasipūtėlį bedievį Zigmundą Froidą (Sigmund Freud)... O tai, patikėkit – matome iš Glorijos Polo ir daugelio kitų pasakojimų, kurie grįžo iš anapus, kad pasakytų mums, jog Dievas trokšta kiekvieno mūsų išgelbėjimo, – žymiai liūdniau.
***
Mes esam ties didžiausiu visu amžių įvykiu – Kristaus grįžimu į Žemę. Tai parašyta Biblijoje. Netikit Biblija? O juk ir Koranas tai tvirtina...
Šis pasaulis yra laikinas – viso labo tik makiažas. O kaip būna su makiažu? Jis nuplaunamas. Tad netikėkit tom kalbom, kad viskas bus kaip buvę, todėl galima teletabiškai seiliotis bei gyventi be atsakomybės ir elgtis, nebijant Dievo, kaip nori. Ne! Raštas sako, kad ši žemė bus suvyniota ir vėl ištiesta, kaip kilimėlis. Tokia Kūrėjo valia, nes Žemę jau beveik sugraužė nuodėmė.
P.S. Tad baigiant... Kokiose rankose šalis ir jos turtai – gamtiniai ir kultūriniai: istorija, muzika, politika ir t. t., tai ir apspręs tos šalies ateitį ir jos žmonių likimą.
B. d.
